Tyrimai atliekami ne tik tada, kai žmogui ką nors skauda ar kamuoja ligos, bet ir nejaučiant jokių simptomų. Svarbiausias tokių tyrimų tikslas yra palaikyti gerą sveikatos būklę bei laiku užkirsti kelią ligoms. „Profilaktiniai tyrimai ir konsultacijos yra būdas laiku ir tinkamai savimi pasirūpinti. Jie daug naudingesni nei laukimas, kol užsidegs raudona lemputė, sakanti, kad kažkurioje vietoje sveikata jau šlubuoja“, - teigia šeimos gydytojas Mindaugas Paulius.
Kokiems žmonėms reikalingi profilaktiniai tyrimai?
Profilaktiniai tyrimai rekomenduojami bent kartą per metus visiems žmonėms. Net ir tuomet, kai neturite jokių nusiskundimų. Taip gydytojas gali stebėti jūsų sveikatos rodiklius, lyginti juos su ankstesniais, laiku pastebėti besivystančius pokyčius ir teikti gyvensenos ar gydymo rekomendacijas, kad būtų išvengta rimtesnių būklių ar pažengusių ligos stadijų. Tokių tyrimų reikšmė dar labiau didėja, esant tam tikriems rizikos faktoriams, tarp kurių gali būti amžius, žalingi įpročiai, neteisinga mityba, asmeninė ir šeimos ligos istorija.
Kokie profilaktiniai tyrimai dažniausiai atliekami?
Kiekvienas žmogus turi skirtingą sveikatos istoriją ir rizikos veiksnius. Pagal tai šeimos gydytojas jam gali paskirti tinkamus tyrimus. Tačiau dažniausiai klinikoje atliekami penki pagrindiniai profilaktiniai tyrimai, kurie suteikia nemažai išsamios informacijos apie žmogaus sveikatos rodiklius:
- bendras kraujo tyrimas;
- gliukozės kiekio kraujyje nustatymas;
- cholesterolio kiekio kraujyje nustatymas;
- šlapimo tyrimas;
- elektrokardiograma.
Kaip greitai paaiškėja tyrimų atsakymai?
Profilaktinius tyrimus paskiria šeimos gydytojas ir iš karto nukreipia juos atlikti. Svarbu, kad prieš gliukozės ir cholesterolio tyrimą pacientas būtų nieko nevalgęs bent 12 valandų, todėl šiuos tyrimus geriausia atlikti ryte. Paprastai visų kraujo ir šlapimo tyrimų rezultatai tampa aiškūs tą pačią arba kitą darbo dieną. Elektrokardiogramos duomenys matomi ir analizuojami iš karto.
Rekomenduojami mokami profilaktiniai tyrimai pagal asmens individualumą
Šeimos gydytojai, bendrosios praktikos gydytojai gali rekomenduoti individualiai pasidaryti ir kitus platesnius kraujo ištyrimus – tokius kaip vitamino D kiekis kraujyje, mikroelementų Na, K, geležies atsargas, maisto netoleravimo testus, norėdami atsakyti pacientui, kodėl yra atsiradęs sveikatos pablogėjimas, silpnumas ar kitos panašios problemos. Beje jei susiduriama su padidėjusiu cholesteroliu, gali būti rekomenduojama dažnesnis šių kraujo rodiklių sekimas, bei papildomas lipidogramos atlikimas, ypač jei asmuo kardinaliai stengiasi, keisti gyvenimo būdą ir įpročius. Gydytojas gali rekomenduoti dažnesnį PSA (vyrams) sekimą, šlapimo ph atlikimą. Dažnesnė savo sveikatos būsenos kontrolė laboratorinių tyrimų dėka ir gydytojo priežiūroje, yra sveikintinas paciento pasirinkimas, tačiau dalinai apmokamas papildomai.
sąlygomis.