Kas yra dantų ėduonis paprastai išgirstame jau darželyje. Tačiau nors puikiai žinome apie šią dantų ligą, kartais numojame į ją ranka, manydami, kad dėl nedidelio ėduonies nieko blogo mūsų dantims nenutiks. Ar tikrai tai tiesa ir kada turėtume dėl jo kreiptis pas odontologą?

Dantų ėduonis – tai lėtinis, infekcinės kilmės dantų kietųjų audinių pažeidimas, kuriam progresuojant, vystosi kietųjų audinių demineralizacija ir irimas.

Dantų ėduonis turi kelias stadijas. Pirminėje, ant dantų atsiranda balzgana, matinės spalvos kariozinė dėmė. Kadangi šioje stadijoje pažeidžiamas tik viršutinis dantų sluoksnis – emalis, dantys nėra gydomi. Šioje stadijoje rekia tiesiog tinkamai prižiūrėti burnos ertmę, dėl ko tolimesnis ėduonies plitimas į dantį gali būti atitolintas ilgam laikui.

Kartais ėduonies vystymasis sustoja dėmės stadijoje, ji tampa intensyviai rudos, beveik juodos, spalvos. Tačiau dažniausiai dėmė plečiasi, ypač, jei dantų priežiūra yra prasta. Tokiu atveju kariozinė dėmė tampa tikruoju ėduonimi, kurį jau reikia pašalinti odontologo kabinete. Ėduonis yra išvalomas gręžiant, o atsiradusi ertmė užplombuojama.

Tačiau yra žmonių, kurie net dėl akivaizdžiai matomos tamsiai rudos ar juodos spalvos pakitimų nesikreipia į odontologus. Tokiu atveju negydomo ėduonies bakterijos pasiekia danties pulpą ir ilgainiui žmogui išsivysto komplikacijos, kurios gali lemti netgi dantų netekimą.

Ir nors kartais gali atrodyti, kad šiek tiek uždelsus gydyti iš pirmo žvilgsnio nekaltą ėduonies dėmelę, nieko blogo nenutiks, ilgainiui nekreipiant į tai dėmesio, galime turėti skaudžių pasekmių tiek sveikatai, tiek piniginei.

Į odontologą reikia kreiptis vos pastebėjus pirmuosius ėduonies simptomus – patamsėjimą ant danties, danties skausmą, jautrumą ar trupėjimą. Taip užkirsite kelią ėduonies vystymuisi, kitų nemalonių ligų atsiradimui ir dažnam lankymuisi pas odontologą.